Hipertenzija: simptomai, priežastys, diagnozė ir gydymas
Hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu, yra dažna sveikatos būklė, kai kraujo spaudimas į arterijų sieneles nuolat yra per didelis.
Kai kraujospūdis padidėja, širdis turi dirbti sunkiau, kad kraują pumpuotų po visą kūną. Laikui bėgant šis papildomas spaudimas gali pažeisti arterijas, širdį, inkstus ir kitus organus.
Hipertenzija dažnai išsivysto be pastebimų simptomų, todėl kartais ji vadinama „tyliuoju žudiku“. Reguliarūs kraujospūdžio patikrinimai yra svarbūs, nes ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies priepuolius ir insultus, riziką.
Kas yra hipertenzija?
Kraujospūdis – tai cirkuliuojančio kraujo daroma jėga arterijų sienelėms.
Kai arterijos susiaurėja arba tampa mažiau elastingos, padidėja pasipriešinimas kraujo srautui, o tai gali sukelti kraujospūdžio pakilimą.
Sveikatos priežiūros specialistai kraujospūdį matuoja milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Kraujospūdžio rodmenys susideda iš dviejų skaičių:
Sistolinis kraujospūdis: viršutinis skaičius, kuris rodo slėgį arterijose, kai plaka širdis.
Diastolinis kraujospūdis: apatinis skaičius, kuris rodo slėgį arterijose tarp širdies plakimų.
Šiame straipsnyje naudojama referencinė riba apibrėžia hipertenziją kaip:
Sistolinis kraujospūdis 140 mmHg ar didesnis.
Diastolinis kraujospūdis – 90 mmHg ar didesnis.
Kraujospūdis per dieną nėra pastovus. Jis gali kisti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocinio streso, kūno padėties, vaistų ir amžiaus.
Pavyzdžiui, kraujospūdis gali padidėti fizinio krūvio ar susijaudinimo metu, o pailsėjus – sumažėti.
Hipertenzijos tipai
Hipertenziją galima suskirstyti į keletą tipų, priklausomai nuo jos priežasties ir kraujospūdžio rodmenų tendencijų.
1. Pirminė hipertenzija
Pirminė hipertenzija, dar vadinama esmine hipertenzija, vystosi palaipsniui ir neturi vienos aiškiai nustatytos priežasties.
Jos atsiradimui gali turėti įtakos tokie veiksniai kaip genai, šeimos istorija ir senėjimas.
2. Antrinė hipertenzija
Antrinė hipertenzija atsiranda, kai aukštą kraujospūdį sukelia nustatyta sveikatos būklė, vaistai ar medžiagos.
Galimi veiksniai, prisidedantys prie jos atsiradimo, yra inkstų ligos, hormoniniai sutrikimai ir tam tikri vaistai.
3. „Baltojo chalato“ hipertenzija
„Baltojo chalato“ hipertenzija pasireiškia tada, kai kraujospūdžio rodmenys yra aukštesni medicinos įstaigoje, tačiau normalūs, kai matuojami namuose ar kitose kasdienėse aplinkose.
Tai gali būti susiję su stresu ar nerimu apsilankymo pas gydytoją metu.
4. Paslėpta hipertenzija
Paslėpta hipertenzija pasireiškia tada, kai kraujospūdžio rodmenys sveikatos priežiūros įstaigoje atrodo normalūs, tačiau yra padidėję, kai matuojami namuose ar atliekant kasdienes veiklas.
Šį reiškinį gali padėti nustatyti kraujospūdžio matavimas namuose arba ambulatorinis stebėjimas.
Hipertenzijos požymiai ir simptomai
Hipertenzija dažnai yra „tyli“ liga, nes daugelis žmonių nejaučia pastebimų simptomų, net jei jų kraujospūdis yra padidėjęs.
Liga gali vystytis kelerius metus be akivaizdžių įspėjamųjų požymių.
Tačiau itin aukštas kraujospūdis gali sukelti rimtus simptomus, dėl kurių būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Galimi įspėjamieji požymiai:
Psichinės funkcijos pokyčiai arba sąmonės sutrikimas.
Krūtinės skausmas.
Svaigimas.
Edema arba patinimas.
Širdies plakimas.
Priepuoliai.
Stiprus galvos skausmas.
Regos pokyčiai, įskaitant staigų regos susilpnėjimą arba regos praradimą.
Insulto požymiai, tokie kaip staigus veido pusės paralyžius, nerišli kalba arba rankos ar kojos silpnumas.
Svarbu: Krūtinės skausmas, traukuliai, staigus regos praradimas arba insulto simptomai reikalauja nedelsiamos skubios medicininės pagalbos. Nelaukite, kol kraujospūdis savaime normalizuosis.
Kas sukelia aukštą kraujospūdį?
Hipertenzijos atsiradimui gali turėti įtakos keli veiksniai.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:
Amžius: hipertenzijos rizika paprastai didėja su amžiumi, ypač po 55 metų.
Šeimos istorija: jei artimi šeimos nariai serga aukštu kraujospūdžiu, jūsų rizika gali padidėti.
Rūkymas: tabako vartojimas pažeidžia kraujagysles ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Nutukimas: per didelis kūno svoris gali padidinti širdies apkrovą ir prisidėti prie aukšto kraujospūdžio atsiradimo.
Fizinio aktyvumo stoka: Sėdimas gyvenimo būdas gali padidinti hipertenzijos riziką.
Didelis natrio suvartojimas: Per didelis natrio kiekis maiste gali prisidėti prie skysčių susikaupimo organizme ir padidėjusios kraujospūdžio.
Pernelyg didelis alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį.
Pagrindinės sveikatos problemos: Tam tikros sveikatos problemos, įskaitant obstrukcinę miego apnėją, inkstų arterijos stenozę, pirminį aldosteronizmą ir skydliaukės sutrikimus, gali prisidėti prie hipertenzijos atsiradimo.
Ne visiems, kuriems būdingi šie rizikos veiksniai, išsivysto aukštas kraujospūdis, tačiau jų valdymas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Hipertenzijos komplikacijos
Negydoma arba blogai kontroliuojama hipertenzija gali palaipsniui pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus, smegenis ir akis.
Galimos komplikacijos:
Insultas: Aukštas kraujospūdis gali pažeisti smegenų kraujagysles ir padidinti insulto riziką.
Širdies priepuolis: ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti arterijas ir padidinti koronarinės arterijos ligos bei širdies priepuolių riziką.
Širdies nepakankamumas: ilgą laiką dirbdama esant padidėjusiam kraujospūdžiui, širdis gali padidėti arba susilpnėti.
Aritmija: hipertenzija gali prisidėti prie širdies struktūros ir elektrinės veiklos pokyčių.
Širdies vainikinių arterijų liga: pažeistos arterijos, aprūpinančios širdį krauju, gali sumažinti kraujo srautą.
Lėtinė inkstų liga: aukštas kraujospūdis gali pažeisti smulkius inkstų kraujagysles.
Hipertenzinė retinopatija: aukštas kraujospūdis gali pažeisti tinklainės kraujagysles.
Seksualinė disfunkcija: Hipertenzija ir su ja susijusi kraujagyslių žala gali prisidėti prie seksualinės sveikatos problemų.
Kognityviniai sutrikimai ir demencija: ilgalaikis kraujagyslių pažeidimas gali paveikti smegenų funkcijas ir padidinti kognityvinių sutrikimų riziką.
Ankstyva diagnozė ir nuoseklus kraujospūdžio valdymas gali padėti sumažinti šių komplikacijų riziką.
Diagnozė ir tyrimai
Sveikatos priežiūros specialistai paprastai matuoja kraujospūdį per įprastus vizitus pas gydytoją ir kasmetines apžiūras.
Hipertenzijos diagnozė paprastai nustatoma remiantis pakartotinai padidėjusiais rodmenimis, o ne vienu matavimu.
Čia aprašytas etaloninis metodas apima:
Kraujospūdžio matavimus atliekant bent per du atskirus vizitus.
Kiekvieno vizito metu turi būti gauti mažiausiai du matavimų rezultatai.
Rezultatų įvertinimą, atsižvelgiant į paciento ligos istoriją ir kitus rizikos veiksnius.
Jei kraujospūdis išlieka padidėjęs, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, kad būtų įvertinta širdies ir kraujagyslių sistemos būklė bei ištirtos galimos priežastys.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
Kraujospūdžio stebėjimas: pakartotiniai matavimai gali padėti patvirtinti, ar kraujospūdis nuolat yra padidėjęs.
Cholesterolio tyrimas: matuojamas cholesterolio lygis, o tai padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.
Elektrokardiograma (EKG): registruoja širdies elektrinę veiklą.
Širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiograma): ultragarsu tiria širdies struktūrą ir funkciją.
Inkstų ultragarsinis tyrimas: gali būti rekomenduojamas, jei įtariama su inkstais susijusi priežastis.
Kraujospūdžio stebėjimas namuose arba ambulatoriškai taip pat gali padėti nustatyti „balto chalato“ arba paslėptą hipertenziją.
Hipertenzijos valdymas ir gydymas
Pagrindiniai hipertenzijos gydymo tikslai – sumažinti kraujospūdį, apsaugoti širdį ir kraujagysles bei sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.
Gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus arba abiejų derinį.
Gyvenimo būdo pokyčiai esant aukštam kraujospūdžiui
Sveiki gyvenimo būdo įpročiai gali turėti didelę įtaką hipertenzijos valdymui.
1. Palaikykite sveiką svorį
Per didelis kūno riebalų kiekis, ypač pilvo srityje, gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo.
Riebalinis audinys yra metaboliniu požiūriu aktyvus ir išskiria medžiagas, kurios gali turėti įtakos kraujospūdžio reguliavimui ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Žmonėms, turintiems antsvorį, laipsniškas ir ilgalaikis svorio mažinimas gali padėti pagerinti kraujospūdį.
2. Laikykitės sveikos mitybos
Mityba, turinti daug maistinių medžiagų, gali palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą bei padėti kontroliuoti kraujospūdį.
Dvi dažniausiai rekomenduojamos mitybos programos:
DASH dieta: „Dietary Approaches to Stop Hypertension“ (Mitybos metodai hipertenzijai sustabdyti), kurioje akcentuojami vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir neriebūs pieno produktai, o natrio ir sočiųjų riebalų kiekis ribojamas.
Viduržemio jūros regiono dieta: daugiausia dėmesio skiriama daržovėms, vaisiams, neskaldytiems grūdams, ankštiniams augalams, riešutams, žuviai ir sveikiems riebalams.
Natrio suvartojimo mažinimas ir minimaliai apdorotų maisto produktų pasirinkimas taip pat gali padėti kontroliuoti kraujospūdį.
3. Vartokite pakankamai kalio
Kalis padeda išlaikyti natrio pusiausvyrą organizme ir palaiko sveiką kraujospūdžio reguliavimą.
Maisto produktai, kuriuose yra kalio:
Bananai.
Avokadai.
Žalios lapinės daržovės.
Bulvės.
Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis arba vartojantiems tam tikrus vaistus, gali tekti stebėti kalio suvartojimą. Kalio papildus ar druskos pakaitalus reikėtų vartoti tik tada, kai tai rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistas.
4. Reguliariai mankštinkitės
Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti kraujospūdį ir pagerinti širdies bei kraujagyslių sveikatą.
Aerobiniai pratimai skatina kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, padėdami išlaikyti jų lankstumą.
Pavyzdžiai:
Ėjimas.
Plaukimas.
Važiavimas dviračiu.
Šokiai.
Kitos vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos.
Stenkitės kiekvieną savaitę skirti maždaug 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai, priklausomai nuo jūsų sveikatos ir fizinės būklės.
5. Mestelkite rūkyti
Rūkymas pažeidžia kraujagyslių gleivinę ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo.
Mestelėjus rūkyti galima pagerinti bendrą širdies ir kraujagyslių sveikatą bei sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.
6. Užtikrinkite pakankamą kokybišką miegą
Geras miegas palaiko bendrą sveikatos būklę ir padeda reguliuoti keletą procesų, susijusių su kraujospūdžio kontrole.
Žmonėms, kurie miegodami garsiai knarkia, kurių kvėpavimas miego metu sutrinka arba kurie dieną jaučia pernelyg didelį mieguistumą, gali prireikti obstrukcinės miego apnėjos įvertinimo.
7. Ribokite alkoholio vartojimą
Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį.
Alkoholio vartojimo ribojimas arba atsisakymas gali būti sveikos kraujospūdžio valdymo plano dalis.
Vaistai nuo hipertenzijos
Kai gyvenimo būdo pokyčių nepakanka kraujospūdžiui kontroliuoti, sveikatos priežiūros specialistas gali skirti vaistų.
Pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant kraujospūdžio lygį, amžių, inkstų funkciją, kitas sveikatos problemas ir bendrą paciento širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.
Skirtingos vaistų grupės veikia skirtingai.
Kalcio kanalų blokatoriai
Kalcio kanalų blokatoriai padeda atsipalaiduoti ir išsiplėsti kraujagyslėms, blokuodami kalcio kanalus jų sienelėse. Tai gali sumažinti kraujospūdį ir pagerinti kraujotaką.
Pavyzdžiai:
Amlodipinas.
Lercanidipinas.
Prekinių pavadinimų pavyzdžiai:
Amlodipino 5 mg tabletės.
Lercanidipino hidrochloridas 10 mg.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Kulkšnių patinimas.
Galvos skausmas.
Svaigimas.
Veido paraudimas.
Šie vaistai paprastai skiriami vieną kartą per parą, atsižvelgiant į individualų gydymo planą.
Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)
Angiotenzino receptorių blokatoriai neleidžia angiotenzinui II prisijungti prie jo receptorių. Paprastai angiotenzinas II sukelia kraujagyslių susiaurėjimą.
Blokuodami šį poveikį, ARB padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir sumažina kraujospūdį.
Pavyzdžiai:
Kandesartanas.
Irbesartanas.
Valsartanas.
Losartanas.
Telmisartanas.
Prekinių pavadinimų pavyzdžiai:
„Atacand“.
Kandesartanas Calox.
Irbesartanas.
Valsartanas.
Losartanas.
Telmisartanas „Sandoz“.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Svaigimas.
Žemas kraujospūdis.
Šie vaistai paprastai vartojami vieną kartą per parą, jei taip nurodyta recepte.
Angiotenzino konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai
AKF inhibitoriai slopina angiotenziną konvertuojančio fermento, kuris prisideda prie kraujagyslių susiaurėjimo, veiklą.
Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir gali sumažinti kraujospūdį.
Pavyzdžiai:
Enalaprilis.
Ramiprilis.
Lizinoprilis.
Kaptoprilis.
Perindoprilis.
Prekinių pavadinimų pavyzdžiai:
„Renetic“.
Enalaprilis.
Ramiprilis.
Lizinoprilis.
Kaptoprilis.
Ramilich.
Perindoprilis.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Sausas kosulys.
Galvos svaigimas.
Beta adrenoblokatoriai
Beta adrenoblokatoriai mažina su stresu susijusių hormonų poveikį beta-adrenerginiams receptoriams. Tai gali sulėtinti širdies ritmą, sumažinti kraujospūdį ir sumažinti širdies darbo krūvį.
Pavyzdžiai:
Atenololis.
Bisoprololis.
Nebivololis.
Propranololis.
Karvedilolis.
Metoprololis.
Nebivololis taip pat gali padidinti azoto oksido išsiskyrimą, o tai padeda atsipalaiduoti kraujagyslėms.
Prekinių pavadinimų pavyzdžiai:
Atenololis 50 mg.
Bisoprololis 5 mg.
Metoprololis 50 mg.
„Seloken ZOK“.
Nebivololis 5 mg.
Beloc ZOK.
BisoHEXAL.
Karvedilolis 25 mg.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Galvos skausmas.
Svaigimas.
Nuovargis.
Lėtas širdies ritmas.
Šaltos rankos ar kojos.
Tiazidiniai diuretikai
Tiazidiniai diuretikai padeda inkstams pašalinti natrio ir vandens per šlapimą.
Tai sumažina skysčių kiekį kraujotakoje ir gali padėti sumažinti kraujospūdį.
Pavyzdžiai:
Hidrochlorotiazidas.
Chlortalidonas.
Indapamidas.
Prekinių pavadinimų pavyzdžiai:
Hidrochlorotiazidas 25 mg.
Chlortalidonas 12,5 mg.
Indapamidas 2,5 mg.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnas šlapinimasis.
Svaigimas.
Mažas kalio kiekis kraujyje.
Dehidratacija.
Kalio išsaugantys diuretikai
Kalio neišskiriančios diuretikai padeda organizmui pašalinti druskos ir vandens perteklių, tuo pačiu išsaugodami kalį.
Pavyzdys – spironolaktonas.
Spironolaktonas blokuoja aldosterono, hormono, skatinančio organizmą kaupti druską ir vandenį, poveikį.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnesnis šlapinimasis.
Svaigimas.
Krūtų jautrumas.
Kilpiniai diuretikai
Kilpiniai diuretikai veikia inkstus, mažindami natrio ir chlorido reabsorbciją inkstų dalyje, vadinamoje Henlės kilpa.
Tai padidina vandens, druskų ir elektrolitų išsiskyrimą.
Pavyzdžiai:
Furosemidas.
Torsemidas.
Prekinių pavadinimų pavyzdžiai:
Furosemidas.
Torasemidas.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnesnis šlapinimasis.
Dehidratacija.
Galvos svaigimas.
Žemas kraujospūdis.
Kombinuoti kraujospūdžio vaistai
Kai kuriuose vaistuose yra dviejų ar daugiau veikliųjų medžiagų, kurios skirtingais mechanizmais padeda reguliuoti kraujospūdį.
Pavyzdžiai:
„Atacand Plus“: kandesartano ir hidrochlorotiazido derinys.
„Co-Diovan“: kombinuotas vaistas, kurio sudėtyje yra valsartano ir hidrochlorotiazido.
„Exforge“: sudėtyje yra amlodipino ir valsartano.
„Triplixam“: sudėtyje yra perindoprilio, amlodipino ir indapamido.
Kombinuoti vaistai gali supaprastinti kai kurių pacientų gydymą, tačiau jie netinka visiems.
Centrinio veikimo antihipertenziniai vaistai
Centrinio veikimo antihipertenziniai vaistai veikia mažindami pernelyg intensyvius nervinius signalus iš smegenų, kurie gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujospūdžio pakilimą.
Mažindami simpatinės nervų sistemos aktyvumą, šie vaistai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir sumažina kraujospūdį.
Jie gali būti skiriami tam tikrais esminės arba pirminės hipertenzijos atvejais.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Lėtas širdies ritmas.
Žemas kraujospūdis.
Svaigimas atsistojus.
Apsvaigimas.
Spengimas ausyse.
Kaklo skausmas.
Patinimas arba edema.
Nerimas arba nervingumas.
Sunkūs simptomai, dėl kurių reikia skubios medicininės pagalbos, gali būti:
Stiprus apsvaigimas.
Labai lėtas širdies plakimas.
Labai žemas kraujospūdis.
Veido, lūpų ar gerklės patinimas.
Kvėpavimo sunkumus.
Rimtos alerginės reakcijos požymiai.
Svarbi informacija
„DokterForYou“ neparduoda vaistų.
Šiame straipsnyje minimi vaistai yra gydymo pavyzdžiai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai gali apsvarstyti, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę, kraujospūdžio rodmenis, simptomus ir ligos istoriją.
Vaistą ir jo dozę turi parinkti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.
Be gydytojo patarimo nepradėkite vartoti, nenutraukite vartojimo ir nekeiskite kraujospūdžio vaistų dozės.
Paskutinės mintys
Aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia pastebimų simptomų, net jei jis palaipsniui pažeidžia širdį ir kraujagysles.
Reguliarūs kraujospūdžio matavimai yra svarbūs, nes ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas ilgainiui gali padėti apsaugoti jūsų širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant sveiką svorį, subalansuotą mitybą, reguliarius fizinius pratimus, rūkymo atsisakymą ir pakankamą miegą, gali padėti kontroliuoti kraujospūdį.
Jei reikia, sveikatos priežiūros specialisto paskirti vaistai gali padėti sumažinti kraujospūdį ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Jei turite padidėjusį kraujospūdį arba hipertenzijos rizikos veiksnių, kreipkitės į gydytoją ir laikykitės reguliaraus stebėjimo plano. Ankstyva diagnozė ir nuoseklus gydymas gali turėti didelės įtakos jūsų ilgalaikei sveikatai.
