Metabolinis sindromas: simptomai, priežastys, diagnozė ir gydymas
Metabolinis sindromas – tai kartu pasireiškiančių sveikatos sutrikimų grupė, didinanti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, 2 tipo cukrinį diabetą, insultą ir organų pažeidimus, riziką.
Jis taip pat žinomas kaip X sindromas, insulino rezistentiškumo sindromas arba dismetabolinis sindromas.
Žmonės, sergantys metaboliniu sindromu, dažnai turi antsvorio pilvo srityje, kartais apibūdinamo kaip „obuolio formos“ kūno sudėjimas. Pilvo riebalai siejami su padidėjusia insulino rezistentiškumo ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.
Metabolinis sindromas nėra viena liga. Tai – keli rizikos veiksniai, galintys paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, cholesterolio lygį ir kraujospūdį.
Svarbu jį nustatyti anksti, nes gyvenimo būdo pokyčiai ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti šiuos rizikos veiksnius bei ilgalaikių komplikacijų riziką.
Kokie yra metabolinio sindromo kriterijai?
Asmeniui gali būti diagnozuotas metabolinis sindromas, jei jam būdingi bent trys iš šių penkių rizikos veiksnių:
1. Per didelis pilvo riebalų kiekis
Per didelis riebalų kiekis aplink pilvą yra svarbus rizikos veiksnys.
Kriterijuose nurodyti juosmens apimties ribiniai dydžiai:
Vyrams – daugiau nei 40 colių.
Moterims – daugiau nei 35 colių.
2. Aukštas trigliceridų lygis
Trigliceridai yra riebalų rūšis, randama kraujyje.
150 mg/dL ar didesnis trigliceridų kiekis yra vienas iš metabolinio sindromo kriterijų.
3. Žemas HDL cholesterolio lygis
HDL dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujo.
Žemas HDL cholesterolio lygis apibrėžiamas taip:
Mažiau nei 40 mg/dl vyrams.
Moterims – mažiau nei 50 mg/dL.
4. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje
Kitas kriterijus – nevalgius nustatytas 100 mg/dL ar didesnis gliukozės kiekis kraujyje.
Gliukozės lygis nevalgius nuo 100 iki 125 mg/dL gali rodyti priešdiabetinę būklę, o lygis 126 mg/dL ar didesnis gali rodyti diabetą ir reikalauja atitinkamo medicininio įvertinimo bei patvirtinimo.
5. Aukštas kraujospūdis
Šiuose kriterijuose aukštas kraujospūdis apibrėžiamas taip:
Sistolinis kraujospūdis 130 mmHg ar didesnis.
Diastolinis kraujospūdis – 85 mmHg ar didesnis.
Jei pasireiškia bent trys iš šių penkių rizikos veiksnių, atitinka metabolinio sindromo kriterijus.
Kiekvienas rizikos veiksnys atskirai gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei insulto riziką. Kai pasireiškia keli veiksniai kartu, bendra rizika tampa dar didesnė.
Metabolinio sindromo diagnozė turėtų būti laikoma svarbiu įspėjamuoju ženklu, kad gali prireikti keisti gyvenimo būdą ir kreiptis į gydytoją.
Kokie yra metabolinio sindromo simptomai?
Metabolinis sindromas dažnai nesukelia konkrečių simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose.
Kai kurie žmonės gali nežinoti, kad juo serga, kol įprastiniai kraujo tyrimai ar kraujospūdžio matavimai neparodys nenormalių rezultatų.
Vienas iš galimų matomų požymių – didesnis juosmens apimtis arba obuolio formos kūno sudėjimas.
Simptomai taip pat gali priklausyti nuo to, kurie iš penkių metabolinio sindromo rizikos veiksnių yra pasireiškę.
Su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje susiję požymiai
Jei padidėja gliukozės kiekis kraujyje, galimi simptomai gali būti šie:
Odos patamsėjimas pažastyse arba nugaros ir kaklo šonuose, vadinamas akantoze nigrikans.
Neryškus regėjimas.
Padidėjęs troškulys, dar vadinamas polidipsija.
Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį.
Nuovargis arba neįprastas nuovargis.
Aukštas kraujospūdis, padidėjęs trigliceridų kiekis ir žemas HDL cholesterolio lygis paprastai nesukelia pastebimų simptomų.
Būtent todėl svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.
Kas sukelia metabolinį sindromą?
Metabolinis sindromas yra glaudžiai susijęs su antsvoriu, pilvo riebalais ir fizinio aktyvumo stoka.
Vienas iš pagrindinių jo veiksnių yra atsparumas insulinui.
Kas yra atsparumas insulinui?
Insulino rezistencija atsiranda, kai raumenų, riebalinio audinio ir kepenų ląstelės netinkamai reaguoja į insuliną.
Paprastai insulinas padeda gliukozei patekti iš kraujo į ląsteles, kur ji gali būti panaudota energijai gauti.
Kai ląstelės tampa atsparios insulinui:
Gliukozė ne taip veiksmingai patenka į ląsteles.
Kepenys, siekdamos kompensuoti šį trūkumą, gamina daugiau insulino.
Insulino lygis gali pakilti.
Galiausiai gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Nuolatinis aukštas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą.
Insulino rezistencijai įtakos turi genetiniai veiksniai ir gyvenimo būdo veiksniai, įskaitant mitybą ir fizinį aktyvumą.
Metabolinio sindromo rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti metabolinio sindromo atsiradimo tikimybę.
Tarp jų yra:
Amžius: rizika paprastai didėja su amžiumi.
Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų: per didelis nesveikų riebalų turinčių maisto produktų vartojimas gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų.
Etninė priklausomybė: rizika gali skirtis tarp skirtingų etninių grupių.
Fizinio aktyvumo stoka: sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie atsparumo insulinui ir antsvorio.
Rūkymas: tabako vartojimas gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikatą.
Alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio kiekis gali prisidėti prie padidėjusio trigliceridų kiekio ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų.
Vieno ar kelių rizikos veiksnių buvimas savaime nereiškia, kad sergate medžiagų apykaitos sindromu.
Metabolinio sindromo komplikacijos
Metabolinis sindromas gali padidinti kelių rimtų sveikatos sutrikimų riziką, ypač jei atskiri jo rizikos veiksniai nėra tinkamai kontroliuojami.
Galimos komplikacijos:
Aterosklerozę, arba aterosklerozinių plokštelių susidarymą arterijose.
2 tipo cukrinis diabetas.
Širdies priepuolį.
Inkstų liga.
Insultas.
Nealkoholinė riebalinė kepenų liga.
Periferinių arterijų liga.
Širdies ir kraujagyslių liga.
Tromboembolinė liga, susijusi su kraujo krešuliais.
Ilgalaikis uždegimas ir imuninės sistemos reguliavimo sutrikimai.
Erekcijos sutrikimai.
Nėštumo komplikacijos, įskaitant preeklampsiją, eklampsiją ir gestacinį diabetą.
Su cukriniu diabetu susijusios komplikacijos
Jei metabolinis sindromas progresuoja į 2 tipo cukrinį diabetą, gali išsivystyti papildomos komplikacijos.
Tai gali būti:
Diabetinę retinopatiją: akių kraujagyslių pažeidimą.
Diabetinė neuropatija: nervų pažeidimas, kuris gali sukelti tirpimą, dilgčiojimą ar skausmą.
Inkstų liga: inkstų pažeidimas, kurį sukelia ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
Galūnių amputacija: sunkiais atvejais tokios komplikacijos kaip prasta kraujotaka, infekcijos ir negyjančios žaizdos gali baigtis amputacija.
Ankstyvas metabolinių rizikos veiksnių valdymas gali padėti sumažinti šių komplikacijų tikimybę.
Kaip diagnozuojamas metabolinis sindromas?
Sveikatos priežiūros specialistas gali diagnozuoti metabolinį sindromą įvertindamas juosmens apimtį, kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje ir cholesterolio lygį.
Diagnozė paprastai nustatoma remiantis tuo, ar asmuo atitinka bent tris iš penkių diagnostinių kriterijų.
Dažniausiai atliekami šie tyrimai:
Juosmens apimties matavimas: vertinamas pilvo riebalų kiekis.
Trigliceridų tyrimas: matuojamas trigliceridų kiekis kraujyje.
HDL cholesterolio tyrimas: matuojamas „gerojo“ cholesterolio kiekis.
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas nevalgius: tikrinamas cukraus kiekis kraujyje po nevalgymo laikotarpio.
Kraujospūdžio matavimas: tikrinamas sistolinis ir diastolinis kraujospūdis.
Priklausomai nuo paciento ligos istorijos ir kitų sveikatos sutrikimų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai.
Reguliari sveikatos patikra ypač svarbi žmonėms, turintiems per didelį pilvo riebalų kiekį, kurių šeimoje yra 2 tipo diabeto atvejų arba kurie turi kitų medžiagų apykaitos rizikos veiksnių.
Metabolinio sindromo valdymas ir gydymas
Metabolinį sindromą dažnai galima pagerinti keičiant gyvenimo būdą ir taikant tinkamą medicininį gydymą.
Pagrindiniai gydymo tikslai yra:
Sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pagerinti gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą.
Sumažinti padidėjusį trigliceridų kiekį.
Pagerinti cholesterolio lygį.
Kontroliuoti aukštą kraujospūdį.
Sumažinkite 2 tipo diabeto išsivystymo riziką.
Gydymo planai priklauso nuo asmens individualių rizikos veiksnių ir bendros sveikatos būklės.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbi metabolinio sindromo valdymo dalis.
1. Valgykite širdžiai naudingą maistą
Subalansuota mityba gali padėti pagerinti cholesterolio lygį, reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir bendrą širdies bei kraujagyslių sveikatą.
Rinkitės maistingus maisto produktus, pavyzdžiui:
Vaisius ir daržoves.
Nesusmulkinti grūdai.
Pupeles ir ankštinius augalus.
Riešutai ir sėklos.
Žuvį ir kitus sveikus baltymų šaltinius.
Maisto produktai, kuriuose yra sveikų riebalų.
Maisto produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus ir natrio, ribojimas taip pat gali padėti pagerinti medžiagų apykaitos sveikatą.
2. Pasiekite ir išlaikykite sveiką svorį
Per didelis pilvo riebalų kiekis yra glaudžiai susijęs su atsparumu insulinui ir metaboliniu sindromu.
Laipsniškas ir tvarus svorio mažinimas gali padėti pagerinti kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje ir cholesterolio lygį.
3. Reguliariai mankštinkitės
Fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau naudoti gliukozę ir gali pagerinti jautrumą insulinui.
Naudingos veiklos:
Ėjimas.
Važiavimą dviračiu.
Plaukimas.
Aerobiniai pratimai.
Jėgos treniruotes.
Aerobinių pratimų ir jėgos treniruočių derinys gali padėti palaikyti geresnę medžiagų apykaitos sveikatą.
4. Venkite rūkymo arba mesti rūkyti
Rūkymas gali pažeisti kraujagysles ir padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Rūkymo atsisakymas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti ilgalaikes sveikatos rizikas.
5. Valdykite stresą
Nuolatinis stresas gali neigiamai paveikti miegą, mitybos įpročius ir bendrą sveikatos būklę.
Atsipalaidavimo pratimai ir sveika kasdienė rutina gali padėti valdyti stresą.
6. Užtikrinkite kokybišką miegą
Geras miegas yra svarbus medžiagų apykaitos reguliavimui ir bendrai sveikatai.
Laikantis pastovaus miego grafiko ir sprendžiant miego problemas galima prisidėti prie geresnės medžiagų apykaitos sveikatos.
Vaistai nuo metabolinio sindromo
Nėra vieno vaisto, kuris gydytų visus medžiagų apykaitos sindromo aspektus.
Vietoj to, sveikatos priežiūros specialistai gali skirti vaistų, skirtų atskirų būklių, pavyzdžiui, padidėjusio cholesterolio, aukšto kraujospūdžio ar 2 tipo diabeto, gydymui.
Vaisto pasirinkimas priklauso nuo paciento sveikatos būklės, laboratorinių tyrimų rezultatų ir ligos istorijos.
Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai
Vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį, gali būti skiriami siekiant sumažinti padidėjusį LDL cholesterolio kiekį, o kai kuriais atvejais – reguliuoti padidėjusį trigliceridų kiekį.
Pavyzdžiai:
Atorvastatinas.
Rosuvastatinas.
Ezetimibas.
Simvastatinas.
Fluvastatinas.
Omega-3 riebalų rūgščių preparatai, pvz., „Omacor“.
Kaip veikia statinai?
Statinai yra vaistai, skirti mažinti LDL cholesterolio kiekį, kuris gali prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo arterijose.
Jie veikia blokuodami fermentą, vadinamą HMG-CoA reduktaze, kurio kepenims reikia cholesterolio gamybai.
Tai sumažina cholesterolio gamybą ir padeda organizmui pašalinti daugiau LDL cholesterolio iš kraujo.
LDL cholesterolio kiekio mažinimas gali padėti sumažinti širdies priepuolio ir insulto riziką tam tikriems pacientams.
Galimi cholesterolio kiekį mažinančių vaistų šalutiniai poveikiai
Galimi šalutiniai poveikiai gali būti:
Raumenų skausmą arba raumenų pažeidimus.
Padidėjusį kepenų fermentų kiekį.
Kai kuriems žmonėms pasireiškiančius atminties sutrikimus ar sumaištį.
Sunkūs raumenų simptomai ar neįprasti šalutiniai poveikiai turėtų būti įvertinti sveikatos priežiūros specialisto.
Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio
Aukštas kraujospūdis yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, susijusių su metaboliniu sindromu.
Kraujospūdžiui kontroliuoti ir širdies bei kraujagyslių apkrovai mažinti gali būti vartojamos įvairių grupių vaistai.
Kalcio kanalų blokatoriai
Pavyzdžiai:
Amlodipinas.
Lercanidipinas.
Šie vaistai blokuoja kalcio kanalus kraujagyslių sienelėse, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Kulkšnių patinimas.
Galvos skausmas.
Svaigimas.
Veido paraudimas.
Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)
Pavyzdžiai:
Kandesartanas.
Irbesartanas.
Valsartanas.
Losartanas.
Telmisartanas.
ARB blokuoja angiotenzino II, medžiagos, kuri sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, poveikį.
Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir sumažina kraujospūdį.
Galimi šalutiniai poveikiai – galvos svaigimas ir žemas kraujospūdis.
Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai
Pavyzdžiai:
Enalaprilis.
Ramiprilis.
Lizinoprilis.
Kaptoprilis.
Perindoprilis.
AKF inhibitoriai slopina angiotenzino konvertuojančio fermento aktyvumą, padėdami kraujagyslėms atsipalaiduoti ir sumažindami kraujospūdį.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Sausas kosulys.
Galvos svaigimas.
Beta adrenoblokatoriai
Pavyzdžiai:
Atenololis.
Bisoprololis.
Nebivololis.
Propranololis.
Karvedilolis.
Beta adrenoblokatoriai slopina beta-adrenerginių receptorių stimuliaciją, taip padėdami sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį.
Nebivololis taip pat gali padidinti azoto oksido išsiskyrimą, o tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Galvos skausmas.
Svaigimas.
Nuovargis.
Lėtas širdies ritmas.
Šaltos rankos ar kojos.
Tiazidiniai diuretikai
Pavyzdžiai:
Hidrochlorotiazidas.
Chlortalidonas.
Indapamidas.
Šie vaistai padeda inkstams pašalinti natrio ir vandens per šlapimą, taip sumažindami kraujo tūrį ir padėdami sumažinti kraujospūdį.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnas šlapinimasis.
Galvos svaigimas.
Mažas kalio kiekis.
Dehidratacija.
Kalio išsaugantys diuretikai
Pavyzdys – spironolaktonas.
Jis veikia blokuodamas aldosteroną – hormoną, skatinantį druskos ir vandens susikaupimą organizme.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnesnis šlapinimasis.
Galvos svaigimas.
Krūtų jautrumas.
Kilpiniai diuretikai
Pavyzdžiai:
Furosemidas.
Torsemidas.
Šie vaistai veikia inkstus, skatindami vandens ir elektrolitų išsiskyrimą.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnesnis šlapinimasis.
Dehidrataciją.
Svaigimas.
Žemas kraujospūdis.
Centrinio veikimo antihipertenziniai vaistai
Šie vaistai slopina pernelyg intensyvius nervinius signalus iš smegenų, kurie gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujospūdžio padidėjimą.
Mažindami simpatinės nervų sistemos aktyvumą, jie padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Lėtas širdies plakimas.
Žemas kraujospūdis.
Svaigimas atsistojus.
Apsvaigimas.
Spengimas ausyse.
Kaklo skausmas.
Patinimas arba edema.
Nerimas arba nervingumas.
Esant sunkiems simptomams, įskaitant stiprų sąmonės netekimą, labai lėtą širdies ritmą, labai žemą kraujospūdį, veido ar gerklės patinimą ir kvėpavimo sunkumus, reikia skubios medicininės pagalbos.
Kombinuoti kraujospūdžio vaistai
Kai kuriuose vaistuose yra daugiau nei viena veiklioji medžiaga, padedanti reguliuoti kraujospūdį.
Pavyzdžiai:
„Atacand Plus“.
„Co-Diovan“.
„Exforge“.
„Triplixam“.
Veikliosios medžiagos skirtinguose preparatuose skiriasi, todėl tinkamą derinį turėtų parinkti sveikatos priežiūros specialistas.
Per burną vartojami vaistai nuo diabeto
Jei asmeniui, sergančiam metaboliniu sindromu, išsivysto 2 tipo cukrinis diabetas, sveikatos priežiūros specialistas gali skirti vaistų, padedančių reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Dažniausiai vartojamų vaistų grupės:
Metforminas
Metforminas yra geriamasis vaistas, dažniausiai vartojamas 2 tipo diabetui gydyti.
Jis veikia:
Sumažina gliukozės gamybą kepenyse.
gerina organizmo audinių jautrumą insulinui;
Mažina gliukozės įsisavinimą iš žarnyno.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Pykinimą.
Viduriavimas.
Pilvo diskomfortas.
Apetito praradimas.
Sulfonilurėjos
Pavyzdžiai:
Glimepiridas.
Gliklazidas.
Šie vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, skatindami kasos beta ląsteles išskirti daugiau insulino.
Jie gali būti skiriami, kai dietos ir fizinio aktyvumo nepakanka gliukozės kiekiui kraujyje reguliuoti.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Hipoglikemiją, arba žemą cukraus kiekį kraujyje.
Galvos svaigimas.
Pykinimas.
Galvos skausmas.
SGLT2 inhibitoriai
Pavyzdžiai:
Empagliflozinas.
Kanagliflozinas.
Šie vaistai blokuoja SGLT2 baltymą inkstuose, mažindami gliukozės reabsorbciją ir didindami su šlapimu išsiskiriančios gliukozės kiekį.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Dažnesnis šlapinimasis.
Šlapimo takų infekcijos.
Svaigimas.
Dehidrataciją.
DPP-4 inhibitoriai
Pavyzdžiai:
Linagliptinas.
Sitagliptinas.
Vildagliptinas.
Šie vaistai slopina DPP-4 fermentą, didindami inkretinų hormonų aktyvumą.
Šie hormonai padeda stimuliuoti insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje, ir gali sumažinti gliukozės gamybą kepenyse.
Galimi šalutiniai poveikiai:
Nosies ir ryklės uždegimą arba peršalimo simptomus.
Kosulys.
Diabeto vaistų pasirinkimas priklauso nuo paciento gliukozės lygio, inkstų funkcijos, kitų sveikatos sutrikimų ir bendro gydymo plano.
Kaip galima išvengti metabolinio sindromo?
Kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, genetinių veiksnių ir senėjimo, pakeisti neįmanoma.
Tačiau daugelis gyvenimo būdo pokyčių, kurie padeda valdyti metabolinį sindromą, taip pat gali padėti sumažinti jo atsiradimo riziką.
Svarbios prevencijos strategijos apima:
Sveiko svorio palaikymą.
Subalansuota, širdžiai palanki mityba.
Reguliari fizinė veikla.
Rūkymo vengimą.
Alkoholio vartojimo ribojimą.
Streso valdymas.
Pakankamas kokybiškas miegas.
Stebėti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir gliukozės kiekį kraujyje.
Reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktiniams patikrinimams.
Laiku imantis veiksmų galima sumažinti metabolinio sindromo ir su juo susijusių sveikatos komplikacijų riziką.
Svarbi informacija
DokterForYou neparduoda vaistų.
Šiame straipsnyje minimi vaistai yra gydymo pavyzdžiai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai gali apsvarstyti, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę, simptomus ir ligos istoriją.
Vaistų vartojimą pradėti, nutraukti ar dozę koreguoti galima tik vadovaujantis kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijomis.
Paskutinės mintys
Metabolinis sindromas – tai penkių svarbių rizikos veiksnių grupė, kuri gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulino rezistentiškumo, 2 tipo diabeto ir insulto išsivystymo tikimybę.
Nors jis gali nesukelti pastebimų simptomų, ankstyva diagnozė gali padėti nustatyti sveikatos riziką, kol dar neatsirado rimtų komplikacijų.
Svorio kontrolė, reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, geresnis miegas ir tinkamas medicininis gydymas gali padėti pagerinti medžiagų apykaitos sveikatą ir sumažinti ilgalaikę riziką.
Jei turite keletą metabolinių rizikos veiksnių, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu, kad aptartumėte savo kraujospūdį, cholesterolio kiekį, gliukozės kiekį kraujyje ir juosmens apimtį.
Individualus, mediciniškai prižiūrimas planas gali padėti jums valdyti medžiagų apykaitos sindromą ir apsaugoti savo sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.


